Kokia visgi yra reali korepetitoriaus įtaka mokinio rezultatams? Kiekvienais metais daugybė šeimų Lietuvoje išgyvena tą patį jausmą – artėja PUPP arba VBE, o namuose vis dažniau girdisi klausimas: „Ar mums reikia korepetitoriaus?” Atsakymas nėra vienareikšmis, tačiau vieną dalyką galima pasakyti tvirtai: tinkamai parinkta pagalba dažnai nulemia ne tik pažymį, bet ir mokinio pasitikėjimą savimi per patį egzaminą.
Kodėl PUPP ir VBE kelia tiek streso
PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas) ir VBE (valstybinis brandos egzaminas) skiriasi nuo įprastų kontrolinių darbų. Tai – standartizuoti egzaminai, kurių rezultatai tiesiogiai veikia tolimesnį mokymosi kelią: priėmimą į gimnaziją, stojimą į universitetą, o kartais ir stipendijos galimybes. Būtent todėl mokiniai jaučia daug didesnį spaudimą nei ruošdamiesi paprastam pamokos testui.
Mokykloje mokytojas dirba su visa klase vienu metu, todėl fiziškai neįmanoma kiekvienam vaikui skirti tiek dėmesio, kiek jam realiai reikia prieš tokį atsakingą egzaminą. Vienam mokiniui trūksta matematikos pagrindų iš aštuntos klasės, kitam – pasitikėjimo rašant lietuvių kalbos rašinį, trečiam tiesiog reikia, kad kažkas primintų egzamino struktūrą ir laiko paskirstymo strategiją. Būtent šioje vietoje į pagalbą ateina individualus darbas su korepetitoriumi.
Kaip korepetitorius realiai veikia egzamino rezultatą
Dažnai manoma, kad korepetitoriaus darbas – tiesiog „papildomai paaiškinti tą pačią temą dar kartą”. Iš tikrųjų gerai dirbantis korepetitorius daro kur kas daugiau:
Užpildo spragas, o ne kartoja programą. Prieš pradedant ruoštis PUPP ar VBE, verta pirmiausia išsiaiškinti, kur tiksliai mokinys „strigo” – galbūt tai buvo trupmenos septintoje klasėje, o gal sakinio dalys penktoje. Be šio pamato tolesnis mokymasis primena namo statybą ant smėlio.
Moko egzamino logikos, ne tik dalyko. VBE ir PUPP turi savo formatą, vertinimo kriterijus ir tipines užduočių struktūras. Mokinys gali puikiai išmanyti dalyką, tačiau prarasti taškus vien todėl, kad nežino, ko iš jo tikimasi konkrečioje užduotyje. Patyręs korepetitorius pažįsta šią „egzamino kalbą” iš vidaus.
Grąžina pasitikėjimą savimi. Nemažai daliai paauglių didžiausia kliūtis – ne žinių trūkumas, o baimė suklysti. Individualiose pamokose, kur nėra klasės draugų vertinančių žvilgsnių, mokiniai dažnai atsipalaiduoja ir pradeda klausti to, ko niekada nedrįstų paklausti per pamoką.
Kodėl ne kiekvienas korepetitorius tinka kiekvienam mokiniui
Čia slypi dalykas, apie kurį retai kalbama atvirai: gera korepetitoriaus kvalifikacija dar negarantuoja gero rezultato. Lygiai taip pat svarbu, ar korepetitorius tinka konkrečiam mokiniui – jo temperamentui, mokymosi tempui, net bendravimo stiliui.
Vaikui, kuris jaučiasi nesaugiai kalbėdamas apie klaidas, reikės kantraus ir švelnaus mokytojo. Motyvuotam, ambicingam mokiniui, siekiančiam šimtuko, dažnai labiau tinka reiklesnis, greitesnio tempo korepetitorius, kuris nebijo mesti iššūkio. Panašiai kaip Suomijoje ar Vokietijoje, kur individualaus mokymosi sistemos vis dažniau akcentuoja ne tik dalyko žinias, bet ir mokinio psichologinį komfortą, taip ir Lietuvoje šeimos vis labiau supranta – svarbu ne tik „koks geras tas korepetitorius”, bet ir „ar jis tinka būtent mano vaikui”.
Būtent todėl, ieškant pagalbos prieš PUPP ar VBE, verta skirti laiko ne pirmam pasiūlymui internete, o pokalbiui: ar korepetitorius turi patirties būtent su tuo egzaminu, kokį metodą taiko, kaip elgiasi, kai mokinys suklysta.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis korepetitorių
Keletas dalykų, kuriuos verta pasitikrinti prieš apsisprendžiant:
- Patirtis su konkrečiu egzaminu. Ruoštis PUPP ir ruoštis VBE – ne tas pats. Skiriasi ir programa, ir vertinimo kriterijai, todėl geriausia rinktis žmogų, kuris jau turi patirties būtent su tuo egzaminu, kurio reikia jūsų vaikui.
- Gebėjimas prisitaikyti. Geras korepetitorius per pirmas pamokas pastebi, kaip mokinys geriausiai įsimena informaciją – vieniems reikia vaizdinių pavyzdžių, kitiems – daug praktikos su realiomis užduotimis iš ankstesnių egzaminų.
- Grįžtamasis ryšys tėvams. Verta rinktis pagalbą, kurioje matote pažangą, o ne tik gaunate sąskaitą kiekvieną mėnesį.
- Reguliarumas, o ne avarinis režimas. Geriausius rezultatus duoda nuoseklus darbas per kelis mėnesius, o ne intensyvi savaitė prieš patį egzaminą.
Kada pradėti ruoštis
Praktika rodo, kad geriausius rezultatus pasiekia mokiniai, kurie pradeda dirbti su korepetitoriumi likus bent 3–4 mėnesiams iki egzamino, o ne paskutinę savaitę prieš PUPP ar VBE. Tai leidžia ne tik užpildyti žinių spragas ramiu tempu, bet ir palaipsniui pratintis prie egzamino formato be papildomo streso.
Jei jaučiate, kad jūsų vaikui reikėtų papildomos pagalbos ruošiantis PUPP ar VBE, verta pradėti nuo pokalbio – tiek su vaiku, tiek su galimu korepetitoriumi. Kartais užtenka kelių tikslingų pamokų, kad grįžtų pasitikėjimas ir aiškumas, ko iš tikrųjų reikia sėkmei egzamine.
Straipsnis parengtas remiantis ilgamete patirtimi dirbant su korepetitoriais ir mokiniais, besiruošiančiais PUPP bei VBE egzaminams.