Naudingi straipsniai
A ar B lygio matematika: kurį kursą rinktis?
A ar B lygio matematika – vienas svarbiausių klausimų, su kuriuo susiduria mokiniai, baigiantys II gimnazijos klasę. Pasirinktas matematikos kursas turės įtakos ne tik pasiruošimui valstybiniam brandos egzaminui (VBE) bet ir galimybėms stoti į aukštąją mokyklą.
Vieniems mokiniams matematika sekasi lengvai, jie svarsto apie inžineriją, informatiką ar ekonomiką. Kitiems svarbiau daugiau dėmesio skirti kitiems dalykams. Todėl natūralu klausti, ar verta rinktis išplėstinį A kursą, ar pakaks bendrojo B kurso.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kuo skiriasi matematikos A ir B kursai, kam jie tinkamesni, kaip pasirinkimas susijęs su VBE ir ką verta įvertinti prieš priimant sprendimą.

Kuo skiriasi matematikos A ir B kursai?
Oficialiai matematikos A ir B kursai vadinami išplėstiniu (A) ir bendruoju (B) kursu. Kasdienėje kalboje jie dažnai vadinami lygiais, tačiau renkantis III–IV gimnazijos klasių matematiką tiksliau kalbėti apie kursą.
Pagrindinis skirtumas – mokymosi turinio apimtis, nagrinėjamų temų gylis ir matematinio mąstymo reikalavimai. A kursas skirtas mokiniams, norintiems matematiką mokytis išsamiau, o B kursas suteikia galimybę įgyti pagrindines žinias ir gebėjimus, reikalingus pagal bendrąją programą.
A ir B kursų palyginimas:
| Kriterijus | A kursas – išplėstinis | B kursas – bendrasis |
|---|---|---|
| Mokymosi turinys | Platesnis ir nagrinėjamas išsamiau | Daugiau dėmesio pagrindinėms žinioms ir jų taikymui |
| Užduočių pobūdis | Daugiau galimybių gilintis į sudėtingesnius uždavinius ir jų sprendimo būdus | Dėmesys pagrindinių sąvokų supratimui ir taikymui |
| Mokymosi krūvis | Paprastai didesnis, reikia daugiau savarankiško darbo | Gali būti lengviau suderinti su kitų dalykų mokymusi |
| Matematikos VBE | Laikomas A kurso egzaminas | Laikomas B kurso egzaminas |
| Būsimos studijos | Dažnai naudingas planuojant studijas, kur svarbi matematika | Gali pakakti daugeliui studijų krypčių, tačiau būtina tikrinti jų reikalavimus |
| Kam gali tikti | Norintiems gilintis į matematiką ir išlaikyti daugiau pasirinkimo galimybių | Norintiems susitelkti į bendrojo kurso turinį ir kitus mokymosi tikslus |
Svarbu suprasti, kad A kursas nėra vien B kursas su sunkesniais kontroliniais darbais. Pasirinkus išplėstinį kursą, reikia pasiruošti nuosekliai mokytis, suprasti sudėtingesnes sąvokas ir savarankiškai spręsti daugiau skirtingo pobūdžio uždavinių.
Tikslius programos reikalavimus ir jų atnaujinimus galima tikrinti Švietimo portale „Emokykla“, kuriame skelbiama matematikos bendrosios programos pakeitimų medžiaga.
Kam geriau rinktis matematikos A kursą?
A kursas dažniausiai tinkamesnis mokiniams, kurie gerai supranta matematines sąvokas, nori giliau nagrinėti dalyką ir svarsto apie studijas, kuriose matematiniai gebėjimai yra reikšmingi.
Visgi vien dabartinio matematikos pažymio nepakanka. Svarbu įvertinti ne tik tai, kaip mokinys atlieka įprastas užduotis, bet ir ar geba pritaikyti žinias naujose situacijose, savarankiškai ieškoti sprendimo ir mokytis iš klaidų.
A kursą verta rimtai apsvarstyti, jeigu:
- Matematikos rezultatai gana stabilūs, o sudėtingesnės temos domina, o ne vien kelia stresą.
- Ateityje svarstoma apie inžinerijos, informatikos, matematikos, duomenų analizės, ekonomikos ar kitas studijas, kuriose matematinis pasirengimas svarbus.
- Mokinys pasirengęs skirti daugiau laiko savarankiškam darbui ir reguliariai kartoti medžiagą.
- Norima išlaikyti daugiau lankstumo renkantis studijų kryptį, kol konkretus sprendimas dar nėra priimtas.
A kursas gali būti naudingas ir tada, kai mokinys dar nežino, ką norės studijuoti. Platesnis matematinis pasirengimas gali suteikti daugiau galimybių vėliau. Jeigu matematika sekasi vidutiniškai, bet mokinys yra motyvuotas, verta išsiaiškinti, kodėl rezultatai nėra geresni. Galbūt trūksta kelių ankstesnių temų pagrindų, o ne gebėjimo suprasti išplėstinį kursą. Tokiu atveju tikslingas pasiruošimas gali padėti pasiekti reikalingą lygį.
Kam gali pakakti matematikos B kurso?
B kursas gali būti tinkamas mokiniams, kuriems svarbiausia patikimai įsisavinti bendrojo kurso matematiką, bet kurių planuojamose studijose matematika nėra pagrindinė disciplina arba kuriems aktualu subalansuoti bendrą mokymosi krūvį.
Tai nereiškia, kad B kursą reikėtų rinktis vien dėl prastesnių pažymių. Pirmiausia verta įvertinti, ar sunkumai kyla dėl konkrečių žinių spragų, mokymosi įpročių, ar dėl to, kad išplėstinis matematikos kursas iš tiesų neatitinka mokinio tikslų.
B kursą galima svarstyti, jeigu:
- Matematikos žinios pakankamos bendrojo kurso turiniui įsisavinti, tačiau sudėtingesnės temos reikalauja neproporcingai daug laiko.
- Planuojamoms studijoms nereikalingas išplėstinis matematikos pasirengimas arba konkrečios programos stojimo reikalavimai leidžia rinktis B kursą.
- Mokinys turi aiškių prioritetų kituose dalykuose ir nori savo laiką paskirstyti pagal būsimus tikslus.
- A kursas kelia nuolatinį didelį krūvį, kuris trukdo mokytis kitų dalykų ir neleidžia išlaikyti tvaraus mokymosi ritmo.
Prieš pasirenkant B kursą būtina patikrinti konkrečių studijų programų reikalavimus. Net jei mokinys gali laikyti B kurso matematikos VBE, tai dar negarantuoja, kad toks rezultatas bus vienodai palankus stojant į visas aukštąsias mokyklas ar visas studijų kryptis.
Geriausias pasirinkimas yra tas, kuris atitinka mokinio galimybes ir planus, o ne tas, kuris laikomas populiariausiu.
A ir B kurso skirtumai ruošiantis VBE
A ir B kursai susiję su atskirais matematikos valstybiniais brandos egzaminais. Mokinys, besimokantis pagal A kursą, ruošiasi A kurso egzaminui, o pasirinkęs B kursą – B kurso egzaminui. Todėl pasirinkimą svarbu vertinti ne tik pagal dabartinį pažymį, bet ir pagal būsimo VBE reikalavimus bei stojimo planus.
Abiem atvejais reikės suprasti matematines sąvokas, pritaikyti žinias, spręsti uždavinius ir tinkamai paskirstyti laiką. Skirsis konkretaus egzamino užduočių turinys ir reikalaujamas pasirengimo lygis.
Oficialius egzaminų aprašus, jų struktūrą ir naudojamas priemones skelbia Nacionalinė švietimo agentūra. Prieš egzaminą taip pat verta peržiūrėti ankstesnių metų VBE užduotis.
Svarbus ir stojimo į aukštąsias mokyklas aspektas. Pagal 2026 m. LAMA BPO skelbiamą tvarką, nustatant konkursinį balą A kurso matematikos VBE įvertinimas buvo skaičiuojamas pilna verte, o B kurso įvertinimui taikytas 0,7 koeficientas. Skaičiuojant trijų VBE įvertinimų vidurkį, šis koeficientas netaikytas.
Ši taisyklė reiškia, kad vienodas A ir B kurso egzamino balas konkursiniame bale gali turėti skirtingą vertę. Vis dėlto tai yra 2026 m. priėmimo taisyklė. Planuojant stoti 2027 m. ar vėliau reikia tikrinti būtent atitinkamų metų reikalavimus LAMA BPO svetainėje.
Taip pat nereikėtų manyti, kad A kursas automatiškai garantuoja geresnį rezultatą. Aukštesnis kursas yra naudingas tik tada, kai mokinys gali jį tinkamai įsisavinti ir pasiekti gerą egzamino rezultatą.
Kaip pasirinkimas gali būti susijęs su būsimomis studijomis?
Jeigu mokinys jau žino, ką norėtų studijuoti, kursą rinktis lengviau. Tačiau svarbu remtis ne bendromis nuomonėmis apie studijų kryptį, o konkrečios programos stojimo reikalavimais.
Pavyzdžiui, planuojant studijuoti informatiką, inžineriją, matematiką ar duomenų mokslą, stiprus matematinis pasirengimas gali būti ypač svarbus. A kursas tokiu atveju dažnai yra racionalus pasirinkimas, nes padeda giliau įsisavinti matematiką ir gali būti palankesnis konkursinio balo skaičiavimo požiūriu.
Kitose srityse matematika taip pat gali turėti didelę reikšmę stojant, net jei pačiose studijose jos nėra pagrindinis dalykas. Todėl nereikėtų spręsti vien pagal studijų programos pavadinimą.
Prieš pasirenkant kursą verta:
- Išsirinkti kelias dominančias studijų programas.
- Patikrinti jų konkursinius dalykus ir minimalius reikalavimus.
- Išsiaiškinti, kokio matematikos VBE kurso ir rezultato reikia arba kokia jo vertė skaičiuojant konkursinį balą.
- Palyginti šiuos reikalavimus su dabartinėmis žiniomis ir realiomis galimybėmis pasiruošti.
LAMA BPO skelbia 2027 m. konkursinių mokomųjų dalykų sąrašus. Jie padeda suprasti, kokie dalykai svarbūs stojant į skirtingas studijų kryptis. Prieš priimant galutinį sprendimą reikėtų patikrinti ir pačios aukštosios mokyklos reikalavimus.
Jei mokinys dar neapsisprendęs dėl ateities, pravartu nesirinkti kurso vien pagal dabartinį patogumą. Kita vertus, nėra prasmės rinktis A kursą tik iš baimės, kad B kursas uždarys visas duris. Sprendimas turi būti pagrįstas tikromis stojimo sąlygomis.
Ką daryti, jei A lygio matematika tapo per sunki?
Pasirinkus A kursą gali paaiškėti, kad krūvis didesnis, nei mokinys tikėjosi. Tai nebūtinai reiškia, kad pasirinkimas buvo klaidingas. Pirmiausia svarbu suprasti, kas tiksliai trukdo mokytis.
Dažnai problemos kyla dėl senesnių temų spragų. Pavyzdžiui, jei nepakankamai gerai suprantamos lygtys, funkcijos ar algebriniai reiškiniai, sudėtingesnės temos gali atrodyti neįveikiamos. Tokiu atveju verta ne mokytis dar daugiau naujos medžiagos, o grįžti prie pagrindų.
Rekomenduočiau pradėti nuo trijų veiksmų:
- Nustatyti sunkiausias temas. Peržiūrėti kontrolinius darbus ir užrašyti, kuriose vietose klaidos kartojasi.
- Susidaryti prioritetų planą. Pirmiausia kartoti temas, nuo kurių priklauso kitų uždavinių sprendimas.
- Įvertinti pažangą po kelių savaičių. Patikrinti, ar pradėjus dirbti tikslingai gerėja supratimas ir rezultatai.
Jei sunkumai išlieka, verta pasitarti su matematikos mokytoju ir aptarti, kokios pagalbos reikia. Individualios pamokos gali padėti grįžti prie nesuprastų temų, išsiaiškinti klaidų priežastis ir pasiruošti kontroliniams ar VBE.
Svarbu nepamiršti, kad perėjimas iš A į B kursą neturėtų būti priimamas vien po vieno prastesnio pažymio. Pirmiausia verta įvertinti, ar problemą galima išspręsti pakeitus mokymosi strategiją, skiriant daugiau laiko pagrindams arba pasitelkus papildomą pagalbą.
Ar galima pakeisti pasirinktą matematikos kursą?
Negalima garantuoti, kad kiekvienoje mokykloje kursą bus galima pakeisti bet kuriuo metu.
Geriausia pradėti nuo pokalbio su matematikos mokytoju ir už ugdymo procesą atsakingu mokyklos atstovu. Jie gali paaiškinti konkrečios mokyklos tvarką ir padėti įvertinti, ar kurso pakeitimas šiuo metu realus.
Prieš keičiant kursą verta dar kartą pasitikrinti būsimas studijas dominančius reikalavimus. Taip išvengsite situacijos, kai sprendimas trumpam palengvina mokymąsi, bet vėliau apriboja norimą pasirinkimą arba pareikalauja papildomo pasiruošimo.

Kaip objektyviai įvertinti savo matematikos lygį?
Vienas kontrolinis darbas ar matematikos pažymys neparodo viso mokinio potencialo. Norint nuspręsti, ar rinktis A, ar B kursą, naudinga įvertinti ilgalaikius rezultatus, savarankiško darbo įpročius ir tai, kaip mokinys sprendžia dar nematytas užduotis.
Pradėkite nuo šio kontrolinio sąrašo:
- Ar gerai suprantu ankstesnių klasių pagrindines matematines temas?
- Ar gebu savarankiškai spręsti ne tik tipines, bet ir naujas užduotis?
- Ar galiu skirti pakankamai laiko reguliariam matematikos mokymuisi?
- Ar mano būsimos studijos reikalauja stipresnio matematinio pasirengimo?
- Ar sunkumai kyla dėl konkrečių žinių spragų, kurias galima pašalinti, ar dėl nuolatinio didelio krūvio?
- Ar peržiūrėjau oficialius A ir B kurso VBE aprašus ir pasidomėjau stojimo reikalavimais?
Jei į didžiąją dalį klausimų atsakote teigiamai, o matematika yra svarbi būsimoms studijoms, verta rimtai apsvarstyti A kursą. Jei prioritetai kitokie ir B kursas atitinka stojimo planus, bendrasis kursas gali būti racionalesnis pasirinkimas.
Jei atsakymai nevienareikšmiai, nereikia skubėti. Galima atlikti kelių temų žinių patikrinimą, išanalizuoti klaidas ir kartu su mokytoju įvertinti mokymosi perspektyvas.
Kaip pasiruošti matematikos VBE?
Nesvarbu, ar mokinys pasirinks A, ar B kursą, pasiruošimo egzaminui pagrindas tas pats: nuoseklus mokymasis, aiškus planas ir sistemingas klaidų taisymas.
Pirmiausia reikėtų peržiūrėti oficialią egzamino programą ir ankstesnių metų užduotis. Taip bus lengviau suprasti, kokių gebėjimų reikalaujama, kokios temos kelia daugiausia sunkumų ir kaip paskirstyti pasiruošimo laiką.
Praktinį planą galima sudaryti iš keturių etapų:
- Žinių įvertinimas. Išspręsti bandomąsias arba ankstesnių metų užduotis ir pasižymėti silpnąsias vietas.
- Pagrindų stiprinimas. Pakartoti taisykles, formules ir temas, kurių nesuprantant sunku spręsti kitus uždavinius.
- Reguliari praktika. Spręsti skirtingo pobūdžio užduotis, palaipsniui didinti jų sudėtingumą ir mokytis efektyviai paskirstyti laiką.
- Pažangos stebėjimas. Periodiškai pakartoti žinių patikrinimą ir vertinti ne tik rezultatą, bet ir tai, ar sumažėjo pasikartojančių klaidų.
Jeigu sunku savarankiškai suprasti temas arba nežinote, nuo ko pradėti, papildoma pagalba gali pagreitinti pasiruošimą. „Tiksliukas“ matematikos korepetitoriai padeda užpildyti spragas, o matematikos VBE pasiruošimo pamokos leidžia kryptingai dirbti su egzaminui aktualiomis temomis.
Dažniausiai užduodami klausimai apie A ar B lygio matematiką
Ar A kursas visada geresnis už B kursą?
Ne. A kursas yra išplėstinis, todėl suteikia galimybę giliau mokytis matematikos. Tačiau geriausias pasirinkimas priklauso nuo mokinio gebėjimų, mokymosi galimybių ir ateities planų.
Ar galima stoti į universitetą pasirinkus B kurso matematiką?
B kurso egzaminas gali būti tinkamas stojant į daugelį studijų programų, tačiau reikalavimai ir konkursinio balo skaičiavimas priklauso nuo priėmimo metų bei konkrečios programos. Juos būtina tikrinti LAMA BPO ir aukštosios mokyklos puslapiuose.
Ar A kurso matematikos VBE vertinamas palankiau stojant?
Pagal 2026 m. LAMA BPO skelbtą konkursinio balo skaičiavimo tvarką, A kurso įvertinimas buvo skaičiuojamas pilna verte, o B kurso įvertinimui taikytas 0,7 koeficientas. Tai gali skirtis nuo kitų stojimo metų taisyklių, todėl būtina pasitikrinti aktualią tvarką.
Ką rinktis, jei matematika sekasi vidutiniškai?
Pirmiausia įvertinkite, kas lemia vidutinius rezultatus. Jei tai konkrečios spragos, jas galima pašalinti. Jei A kurso krūvis neatitinka mokinio tikslų ir galimybių, B kursas gali būti tinkamesnis, jei atitinka būsimos studijų krypties reikalavimus.
Ar galima pakeisti A kursą į B arba atvirkščiai?
Tai priklauso nuo mokyklos organizavimo ir individualaus ugdymo plano. Dėl konkrečios galimybės reikia kreiptis į mokyklos administraciją ir matematikos mokytoją.
Kada geriausia apsispręsti dėl A ar B kurso?
Geriausia sprendimą priimti dar prieš pradedant III gimnazijos klasės mokymąsi, iš anksto įvertinus savo žinias ir studijų planus. Jei abejojate, prieš pasirinkimą verta pasitarti su mokytoju arba atlikti išsamesnį žinių įvertinimą.
Reikia pagalbos apsisprendžiant dėl matematikos kurso?
A ar B kurso pasirinkimas neturi būti spėjimas ar sprendimas pagal draugų pasirinkimus. Įvertinus dabartines žinias, mokymosi krūvį ir planuojamas studijas, galima priimti gerokai labiau pagrįstą sprendimą.
Jeigu matematika kelia sunkumų arba norite kryptingai pasiruošti VBE. Padėsime įvertinti mokinio poreikius, parinkti tinkamą korepetitorių ir sudaryti mokymosi planą, atitinkantį jo tikslus bei pasirengimo lygį.
