Pereiti prie turinio
Registruotis konsultacijai

Naudingi straipsniai

Kaip mokytis matematikos savarankiškai?

Kaip mokytis matematikos, kad pagaliau pradėtumėte suprasti temas, lengviau spręstumėte uždavinius ir matytumėte geresnius rezultatus? Daugeliui mokinių matematika tampa sudėtinga ne todėl, kad jie negali jos išmokti, o todėl, kad nežino, kaip tinkamai organizuoti mokymąsi.

Vien tik perskaityti vadovėlį, išmokti formules ar išspręsti kelis pavyzdžius dažnai nepakanka. Norint gerai išmokti matematiką, reikia suprasti teoriją, ją pritaikyti praktiškai, analizuoti klaidas ir reguliariai grįžti prie anksčiau nagrinėtų temų.

Gera žinia ta, kad savarankiškas matematikos mokymasis gali būti paprastesnis, jei turite aiškią sistemą. Šiame straipsnyje pateiksime praktinius patarimus, kaip mokytis matematikos savarankiškai, kaip paskirstyti laiką ir kokio savaitinio plano laikytis, kad mokymasis taptų nuoseklesnis.

kaip mokytis matematikos savarankiškai

Nuo ko pradėti savarankišką mokymąsi?

Prieš pradedant mokytis svarbu suprasti, ko konkrečiai siekiate. Vienas dalykas yra pasiruošti artėjančiam kontroliniam, kitas – geriau suprasti visą matematikos kursą arba pagerinti savo pažymius.

Jeigu mokymosi tikslas neaiškus, dažnai nutinka taip, kad mokinys vieną dieną sprendžia geometriją, kitą skaito apie lygtis, o trečią apskritai nebežino, ką reikėtų kartoti.

Todėl pradėkite nuo kelių paprastų žingsnių.

1. Pasirinkite konkrečią temą. Pradėkite nuo to, ko šiuo metu mokotės mokykloje. Pavyzdžiui, trupmenos, procentai, lygtys, funkcijos arba geometrinės figūros. Vieno mokymosi užsiėmimo metu stenkitės susitelkti į vieną pagrindinę temą.

2. Pasiruoškite mokymosi priemones. Turėkite vadovėlį, sąsiuvinį, užrašytas formules ir užduočių šaltinį. Geriausia naudoti vieną pagrindinį mokymosi šaltinį, kad nereikėtų nuolat ieškoti informacijos skirtingose vietose.

3. Įvertinkite savo dabartines žinias. Išspręskite kelias užduotis pasirinkta tema. Jeigu pavyksta jas atlikti savarankiškai, galima pereiti prie sudėtingesnių pavyzdžių. Jei sunku net pradėti, pirmiausia peržiūrėkite teoriją ir paprastus sprendimo pavyzdžius.

4. Susikurkite pastovią rutiną. Pasirinkite laiką, kada galite mokytis netrukdomi. Geriau trumpesni, bet reguliarūs užsiėmimai nei ilgas mokymasis tik prieš atsiskaitymus.

Savarankiškas mokymasis prasideda ne nuo didelio užduočių kiekio, o nuo aiškaus supratimo, ką norite išmokti ir kokių veiksmų tam reikia.

Kaip nusistatyti tikslą ir mokymosi laiką?

Norint išmokti matematiką, svarbu turėti ne tik tikslą, bet ir realų planą, kaip jį pasiekti. Tikslas „noriu geriau mokėti matematiką“ yra gana abstraktus. Kur kas aiškiau, kai žinote, kokią konkrečią temą norite išmokti ir kaip patikrinsite savo pažangą.

Pavyzdžiui, vietoj tikslo „išmokti procentus“ galite nusistatyti tokį: „Iki savaitės pabaigos savarankiškai išspręsiu 10 skirtingų procentų uždavinių ir gebėsiu paaiškinti jų sprendimo eigą.“

Toks tikslas leidžia lengviau stebėti pažangą ir suprasti, ar mokymasis duoda rezultatų.

Kiek laiko skirti matematikai?

Nėra vienos visiems tinkamos mokymosi trukmės. Ji priklauso nuo mokinio amžiaus, temos sudėtingumo, dabartinių žinių ir kitų veiklų.

Kaip pradinis orientyras gali tikti 30–40 minučių trukmės mokymosi užsiėmimai kelis kartus per savaitę. Jei tema sudėtingesnė arba ruošiatės svarbiam egzaminui, laiko gali reikėti daugiau.

Svarbu nepamiršti ir pertraukų. Jeigu pastebite, kad nebesugebate susikaupti, geriau trumpam atsitraukti ir vėliau grįžti prie užduočių.

Taip pat rekomenduojama tą pačią temą kartoti per kelias dienas, o ne bandyti viską išmokti per vieną ilgą mokymosi sesiją. Mokymosi paskirstymo laike ir informacijos prisiminimo svarbą pabrėžia Australijos švietimo tyrimų organizacija AERO.

Kaip mokytis matematikos teorijos ir formulių?

Viena dažniausių mokymosi klaidų – manyti, kad užtenka išmokti formules mintinai. Matematikos teoriją svarbu ne tik prisiminti, bet ir suprasti, ką ji reiškia bei kada ją taikyti.

Pavyzdžiui, mokinys gali žinoti trikampio ploto formulę, tačiau nežinoti, kuriuos dydžius reikia į ją įrašyti konkrečiame uždavinyje. Tokiu atveju formulės įsiminimas dar nereiškia, kad tema išmokta.

Rekomenduoju naudoti paprastą teorijos mokymosi metodą.

Pirmiausia perskaitykite ir supraskite taisyklę. Neskubėkite įsiminti visų formulių. Pamėginkite paaiškinti savais žodžiais, ką jos reiškia ir kokiose situacijose naudojamos.

Tuomet išanalizuokite išspręstą pavyzdį. Atkreipkite dėmesį į visus sprendimo žingsnius. Jeigu mokotės lygčių, išsiaiškinkite, kodėl vienoje pusėje atliekamas konkretus veiksmas ir kaip tai paveikia kitą lygties pusę.

Užverskite užrašus ir pamėginkite prisiminti patys. Paklauskite savęs, kokia formulė naudojama, kokia jos prasmė ir kaip atrodė sprendimo eiga. Jei nepavyksta prisiminti, grįžkite prie paaiškinimo.

Galiausiai pritaikykite teoriją. Išspręskite kelias užduotis, kuriose reikia panaudoti ką tik išmoktą taisyklę.

Svarbu vengti pasyvaus mokymosi, kai valandų valandas skaitote užrašus, bet patys nieko nedarote. Aktyvus informacijos prisiminimas ir savarankiškas jos pritaikymas leidžia geriau įvertinti, ar iš tikrųjų supratote temą.

Kaip pasirinkti ir spręsti matematikos uždavinius?

Praktika yra viena svarbiausių matematikos mokymosi dalių. Net ir gerai supratus teoriją, savarankiškai spręsti uždavinius gali būti sunku. Todėl svarbu pasirinkti tinkamo sudėtingumo užduotis ir palaipsniui didinti jų lygį.

Rekomenduoju užduotis skirstyti į tris grupes:

  • Lengvos užduotys. Jos padeda suprasti pagrindinę taisyklę ir įsitikinti, kad mokate atlikti svarbiausius veiksmus.
  • Vidutinio sudėtingumo užduotys. Jose reikia savarankiškai pasirinkti sprendimo būdą ir pritaikyti kelias žinias.
  • Sudėtingos užduotys. Jos reikalauja daugiau loginio mąstymo, kelių temų susiejimo ir gebėjimo rasti sprendimą ne iš karto matomomis sąlygomis.

Pradėkite nuo lengvesnių užduočių ir tik tada pereikite prie sudėtingesnių. Jei iš karto bandysite spręsti sunkiausius pavyzdžius, galite greitai prarasti motyvaciją.

Taip pat svarbu neapsiriboti vieno tipo užduotimis. Pavyzdžiui, jeigu mokotės procentų, spręskite ne tik paprastus skaičiavimo pavyzdžius, bet ir tekstinius uždavinius apie kainų pokyčius, nuolaidas ar skirtingų dydžių palyginimą.

Naudinga kaitalioti savarankišką sprendimą su jau išspręstų pavyzdžių analize. JAV Švietimo departamento „What Works Clearinghouse“ rekomendacijose taip pat siūloma kaitalioti išspręstų pavyzdžių nagrinėjimą ir savarankišką užduočių sprendimą. Daugiau informacijos rasite mokymosi organizavimo ir efektyvaus mokymosi gairėse.

Kaip mokytis iš klaidų?

Klaidos yra natūrali matematikos mokymosi dalis. Tačiau svarbu ne tik pamatyti, kad atsakymas neteisingas, bet ir suprasti, kodėl taip nutiko.

Pavyzdžiui, sprendžiant lygtį galima suklysti atliekant veiksmus, neteisingai pritaikyti veiksmų tvarką arba tiesiog padaryti skaičiavimo klaidą. Kiekviena iš šių situacijų reikalauja skirtingo sprendimo.

Siūlau susikurti atskirą klaidų sąsiuvinį arba skaitmeninį dokumentą. Kiekvieną kartą suklydę pasižymėkite:

  1. Kokia užduotis buvo sprendžiama?
  2. Kuriame žingsnyje padaryta klaida?
  3. Kodėl pasirinktas sprendimas buvo neteisingas?
  4. Kaip reikėjo spręsti teisingai?
  5. Ką reikėtų prisiminti sprendžiant panašią užduotį?

Po kelių dienų sugrįžkite prie šių užduočių ir pabandykite jas išspręsti dar kartą, nežiūrėdami į ankstesnį sprendimą.

Taip klaidos tampa ne nusivylimo priežastimi, o mokymosi priemone. Be to, jos leidžia tiksliau suprasti, kokiose vietose reikia daugiau praktikos.

Jeigu pastebite, kad vis kartojate tas pačias klaidas, verta patikrinti, ar problema nesusijusi su seniau neišmoktomis temomis. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje „Matematikos žinių spragos: kaip jas užpildyti?“.

Savaitinis matematikos mokymosi planas

Vienas geriausių būdų išmokti mokytis savarankiškai – turėti paprastą savaitės tvarkaraštį. Jis padeda nepamiršti reguliariai kartoti ankstesnes temas ir skirti laiko praktikai.

Pateikiame pavyzdinį septynių dienų planą. Jį galima pritaikyti pagal savo klasę, mokymosi tempą ir tikslus.

Diena Mokymosi veikla Laikas
Pirmadienis Pasirinkti temą, perskaityti teoriją, išanalizuoti pavyzdžius 30–40 min.
Antradienis Spręsti lengvas ir vidutinio sunkumo užduotis 30–40 min.
Trečiadienis Pakartoti pirmadienio ir antradienio medžiagą, spręsti naujus pavyzdžius 20–30 min.
Ketvirtadienis Spręsti sudėtingesnes ir mišrias užduotis 30–40 min.
Penktadienis Analizuoti klaidas ir pakartoti sunkiausias vietas 30 min.
Šeštadienis Atlikti trumpą savarankišką žinių patikrinimą 20–30 min.
Sekmadienis Poilsis ir kitos savaitės tikslų planavimas Pagal poreikį

Svarbu, kad tvarkaraštis netaptų dar viena prievole. Jei kurią nors dieną nepavyksta mokytis, nereikia bandyti visų praleistų užduočių atlikti vienu kartu. Tiesiog tęskite planą nuo kitos dienos.

Svarbiausia – išlaikyti reguliarumą ir kiekvieną savaitę turėti konkretų mokymosi tikslą.

Kaip stebėti pažangą ir išlaikyti motyvaciją?

Savarankiškai mokantis kartais sunku pastebėti, ar iš tikrųjų darote pažangą. Gali atrodyti, kad vis sprendžiate uždavinius, tačiau pažymiai nesikeičia arba sunkesnės temos vis dar kelia problemų.

Todėl naudinga reguliariai užsirašyti, ką pavyko išmokti ir kur dar reikia pasistengti.

Galite naudoti šį paprastą pažangos stebėjimo šabloną:

Data Išmokta tema Ką jau gebu atlikti? Kas dar sunku? Ką kartosiu toliau?
Pirmadienis Trupmenos Atlieku sudėtį ir atimtį Daugyba ir dalyba Pakartoti taisykles
Trečiadienis Trupmenos Atlieku visus pagrindinius veiksmus Tekstiniai uždaviniai Išspręsti daugiau pavyzdžių
Penktadienis Procentai Apskaičiuoju procentinę dalį Procentų didinimas ir mažinimas Pakartoti formulę

Tai tik iliustracinis pavyzdys. Savo lentelėje įrašykite tikrąsias temas ir pasiekimus.

Motyvacijai palaikyti taip pat padeda mažų tikslų nustatymas. Užuot siekę iš karto gauti dešimtuką, pradėkite nuo tikslo suprasti vieną temą, savarankiškai išspręsti penkias užduotis arba sumažinti pasikartojančių klaidų skaičių.

Nepamirškite savęs paskatinti už padarytą pažangą. Net jeigu dar ne viskas pavyksta, kiekviena suprasta tema priartina prie geresnio matematikos supratimo.

Kada praverčia matematikos korepetitoriaus pagalba?

Savarankiškas mokymasis turi daug privalumų, tačiau kartais vien jo nepakanka. Gali būti sunku suprasti tam tikrą temą, nežinoti, kaip pradėti spręsti uždavinį, arba nuolat kartoti tas pačias klaidas.

Tokiais atvejais matematikos korepetitorius gali padėti greičiau išsiaiškinti problemos priežastį ir pasirinkti tinkamesnį mokymosi būdą.

Papildoma pagalba ypač naudinga, jeigu:

  • Nepavyksta suprasti mokykloje nagrinėjamų temų net ir savarankiškai jas kartojant.
  • Dažnai daromos tos pačios klaidos, tačiau neaišku, kodėl.
  • Matematikos pažymiai negerėja, nors mokymuisi skiriama daug laiko.
  • Reikia pasiruošti kontroliniam, NMPP, PUPP arba VBE.
  • Norite sistemingai sustiprinti matematikos žinias ir išmokti savarankiškai spręsti sudėtingesnes užduotis.

„Tiksliukas“ matematikos korepetitoriai dirba su 1–12 klasių mokiniais. Pamokų turinys ir tempas pritaikomi pagal mokinio dabartines žinias, poreikius bei tikslus.

Daugiau informacijos rasite matematikos korepetitoriaus puslapyje.

Svarbu prisiminti, kad korepetitoriaus tikslas neturėtų būti vien padėti atlikti namų darbus. Geriausia pagalba yra ta, kuri ilgainiui leidžia mokiniui vis daugiau užduočių išspręsti savarankiškai.

kaip mokytis matematikos su korepetitoriumi

Dažniausiai užduodami klausimai apie matematikos mokymąsi

Kaip išmokti matematiką, jeigu ji atrodo labai sunki?

Pradėkite nuo paprastesnių temų, kurias galite suprasti savarankiškai, ir palaipsniui didinkite užduočių sudėtingumą. Svarbu išsiaiškinti taisyklių prasmę, o ne tik jas įsiminti. Jei sunkumai kartojasi, pasitikrinkite, ar netrūksta ankstesnių klasių žinių.

Kiek laiko per dieną reikėtų mokytis matematikos?

Vieno universalaus atsakymo nėra. Kaip pradinis orientyras gali tikti 20–40 minučių kelis kartus per savaitę. Svarbiausia mokymosi reguliarumas ir tai, ar per skirtą laiką pavyksta susikaupti bei suprasti nagrinėjamą temą.

Ar galima išmokti matematikos savarankiškai be korepetitoriaus?

Taip. Naudojantis vadovėliais, mokytojo medžiaga, užduočių rinkiniais ir laikantis nuoseklaus plano galima savarankiškai išmokti daug matematikos temų. Vis dėlto, jei ilgai nepavyksta suprasti tam tikros temos, papildomas paaiškinimas gali padėti sutaupyti laiko.

Kaip išlaikyti motyvaciją mokantis matematikos?

Nustatykite mažus ir aiškius tikslus, stebėkite savo pažangą ir reguliariai grįžkite prie anksčiau išmoktų temų. Nesistenkite visko išmokti iš karto. Geriau kiekvieną savaitę suprasti kelias naujas temas, nei mokytis nereguliariai ir pernelyg intensyviai.

Ką daryti, jei sprendžiant uždavinius nuolat daromos klaidos?

Pirmiausia išsiaiškinkite, kuriame sprendimo žingsnyje klystate. Peržiūrėkite teoriją, išanalizuokite teisingą pavyzdį ir pamėginkite panašią užduotį išspręsti savarankiškai. Jei klaidos kartojasi, gali būti, kad trūksta ankstesnių žinių.

Kaip pagerinti matematikos žinias per mėnesį?

Pasirinkite kelias svarbiausias temas, sudarykite savaitinį mokymosi planą ir reguliariai spręskite užduotis. Kartokite ankstesnę medžiagą, analizuokite klaidas ir savaitės pabaigoje atlikite trumpą savikontrolę. Pažanga priklausys nuo pradinių žinių ir skiriamo laiko.

Pradėkite mokytis matematikos užtikrinčiau

Norint geriau išmokti matematiką, nereikia kasdien praleisti prie vadovėlių kelių valandų. Kur kas svarbiau turėti aiškų tikslą, tinkamai paskirstyti laiką, suprasti teoriją, savarankiškai spręsti uždavinius ir mokytis iš savo klaidų.

Pradėkite nuo vienos temos, susidarykite savaitės planą ir stebėkite savo pažangą. Ilgainiui nuoseklus darbas padės ne tik pagerinti matematikos žinias, bet ir labiau pasitikėti savo gebėjimais.

Jeigu savarankiškai mokytis sunku arba norite greičiau pasiekti geresnių rezultatų,padėsime parinkti tinkamą korepetitorių ir sudaryti individualų mokymosi planą pagal jūsų žinių lygį bei tikslus.

Bandomoji pamoka